Ikonos. Reprodukcijos.

Galime pasiūlyti įsigyti išskirtinių religinių suvenyrų –

Bizantijos ir velesnių laikų kokybiškos ikonų reprodukcijos ant medžio

įvairių dydžių:

A2 formato ~ 175 Lt

A3 formato ~95 Lt

A4 formato ~65 Lt;

A5 formato ~40 Lt;

A6 formato ~30 Lt;

 

Šventųjų paveikslai papuoš jūsų  ir jūsų artimųjų namus ir juose besimeldžiantiems žmonėms atneš ramybę, palaiminimą ir meilę…

Žiūrėti ikonų pavyzdžius žemiau.

Kreiptis telefonu 8 69977909  (Petras).

Skaityti apie Ikonas (rusų kalba): http://wcomega.ru/icons/index.htm 

Ikonografija.

Svarbiausia ikonos paskirtis – tarnauti asmens dvasiniam gyvenimui. Šis požiūris išskiria ją iš kitų meno formų.
Nuo 726 metų iki IX amžiaus vidurio bizantiškasis pasaulis buvo apimtas ikonoklastų kontraversijos. Ikonų naudojimą liturgijoje formaliai palaikė septintasis ekumenimis susirinkimas (787), nors ikonos į bažnyčias buvo grąžintos tik 843 metais. Buvo diskutuojama, ar leistina tapyti ikonas – Kristaus, Dievo Motinos, šventųjų ir angelų atvaizdus – ir laikyti juos bažnyčioje ar namuose? Jei tokias ikonas tapyti galima, tai ar jos gali būti garbinamos? Ar galima prie jų deginti žvakutes, melstis, jas bučiuoti, prieš jas parpulti ar galima jas nešti procesijose? Į šiuos klausimus Rytų Bažnyčia atsakė teigiamai. Vienas iš didžiausių ikonų gynėjų buvo Jonas Damaskietis.
Švento ortodoksų meno pagrindinė tema – žmogus. Joks kitas menas neskiria tiek dėmesio žmogaus asmeniui, taip jo neišaukština, kaip ikonografija. Čia viskas siejasi su žmogiškumu. Egzistencijos hierarchijoje žmogiškumas užima svarbiausią vietą. Mes esame kūrinijos centre, o aplinkinis pasaulis yra žmogaus šventumo veikiamas ir keičiamas. Ikona – tai vizualus eschatologinės Kristaus karalystės, Kristaus garbės apsireiškimo laukimas. “Garbė, kurią man suteikei, aš jiems apreiškiau” (Jn 17, 22). Ikona – tiesos apreiškimas ir dieviško įsikūnijimo vaisius, tobuliausiai išreiškia krikščionišką mokymą apie Dievo santykį su žmogumi ir žmogaus su pasauliu. Ortodoksijos pergalė, kuri švenčiama kaip ikonos triumfas, žymi ir tikėjimo dieviškoju įsikūnijimu pergalę.
Ikona yra vadinama susitikimo vieta, vartais. Jos dėka tikintysis įžengia į švento laiko ir erdvės dimensiją. Taip jis užmezga gyvą ir veiksmingą ryšį su vaizduojamu asmeniu ar paslaptimi. Ikona ne tik primena tikėjimo tiesas, bet skatina bendravimą. Iš visų pusių supdamos susirinkusią bendruomenę ikonos užtikrina, kad šventųjų bendravimas nėra tik teorinė tikėjimo tiesa, bet gyva ir betarpiška patirtis. Bažnyčios sienos tampa langais į amžinybę. Ikonose vaizduojama Dievo Motina, angelai ir šventieji kartu su gyvaisiais dalyvauja Dievo garbinimo šventėje: ikonos vienija su Kristumi ir šventaisiais, kurie jose vaizduojami. Būdama pagrindiniu liturginio garbinimo elementu, ikona liudija žemiškosios ir dangiškosios Bažnyčios vienybę – vienybę, realizuojamą Rytų Bažnyčios liturgijoje ir per ją.
Paminėtina, kad ikona – tai ne tik ant medžio plokštės tapytas paveikslas. Tai gali būti mozaika ar freska, nutapyta ant sienos; ji gali užimti nemažą liturginiam garbinimui skirtą erdvę. Laikoma, kad ir bažnyčios pastatas yra viena didinga ikona. Rytų krikščionys mėgsta sakyti, kad bažnyčia – tai “dangus žemėje”. Ikonos naudojamos ne tik bažnyčiose, bet ir namuose: kiekvieno ortodokso namuose yra ikonai skirtas kampelis ar lentyna, kur deginama žvakė ar lempelė, smilkoma, kalbamos šeimos maldos. Ir tai yra lyg “dangus ant žemės.”
Liturginis ikonos menas Dievą perteikia ne tik kaip tiesą ir meilę, bet taip pat kaip grožį. Fiodoras Dostojevskis tvirtino, kad ´grožis išgelbės pasaulį´. O Sergejus Bulgakovas rašė: ´Grožis yra pasaulio objektyvus principas, atskleidžiantis mums dievišką garbę… Menas perkeičia pasaulį ir daro jį panašų į savo tikrąjį paveikslą… Daiktai yra grožio perkeičiami ir virsta suprantamais; jie tampa savo abstrakčios prasmės atskleidėjai´. Todėl ikona – tai pirmasis kosminio perkeitimo, kuris įvyks paskutiniąją dieną, vaisius.
Rytų krikščioniška tradicija moko melstis dviem būdais, pirmasis – vaizdinis, siejamas su įvaizdžiais (ikona), antrasis – nevaizdinis. Pirmasis, ´katafatinis´, – kai maldos metu pilnai panaudojama vaizduotė, poezija, muzika, simboliai, ritualiniai žestai; tokiu būdu meldžiantis ikona yra labai svarbi. Antrasis, ´apofatinis´ būdas, pranokstantis įvaizdžius, mintis, – tai būdas, kurį skatino Grigalius Nysietis, Evagrijus ir kiti; šis būdas yra išreikštas “Jėzaus malda”. Šie du maldos metodai nėra vienas kitą neigiantys, bet glaudžiai susiję, papildantys.

Ortodoksų tradicijoje ikonos yra esminės ir nepakeičiamos. Jos ne tik puošia bažnyčias ir šventuosius tekstus. Savo turiniu ir prasme ikona perteikia tą pačią tiesą, kuri yra išreikšta kitais esminiais Bažnyčios gyvenimo ir tikėjimo elementais, taip pat ir Šventuoju Raštu.

Išskirtinių ikonų reprodukcijų ant medžio pavyzdžiai (yra ir daugiau)

Galite įsigyti paskambinę tel: 8 69977909

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  

 

 

Išsirinkti iš katalogo:

 


Vienas atsakymas to “Ikonos. Reprodukcijos.”

  1. […] Pasiūlymas šv. Kalėdom – dovana mūsų artimiesiems : https://quovadisltblog.wordpress.com/ikonos-reprodukcijos/  […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: